Norėčiau pasidalinti savo vairavimo istorija. Labai tikiuosi, kad ji įkvėps tuos, kurie jau buvo beveik praradę viltį išmokti vairuoti – kaip ir aš. Viskas staiga apsivertė, kai sužinojau apie vairavimo instruktorę ir šios mokyklos direktorę Editą Vasaitienę. Teises buvau pradėjusi laikytis maždaug prieš 6 metus, vienoje iš populiariausių vairavimo mokyklų. Tuo metu, kaip ir dabar, jauni žmonės ten plūdo dėl mažiausios kursų kainos. Jeigu būčiau žinojusi, kad taip nusivilsiu mokymo kokybe ir patirsiu tiek streso, būčiau nei už ką ten nėjusi. Tačiau tuo metu viskas atrodė kitaip. Teorinės paskaitos vykdavo didelėmis grupėmis, tad jeigu kažkas ir buvo neaišku, nedrįsau klausti – buvo nejauku, jaučiausi prastesnė už kitus. Vairavimo instruktorius buvo griežtas ir nervingas. Sunku juk mokyti jaunas merginas, pirmą kartą sėdinčias prie vairo. Liko daug spragų. Atrodė, jog mano instruktorius norėjo greičiau užbaigti visą šį reikalą – mokyklinį egzaminą išlaikiau iš pirmo karto, gavau 7 ir nebevarginau ir taip užimto instruktoriaus. Dabar suvokiu, kad su tokiais vairavimo „įgūdžiais“, kokius tuomet turėjau, man tikrai nebuvo galima leisti išlaikyti egzamino ir baigti mokyklą. Regitroje teorija sekėsi gerai, tuomet atėjo metas praktiniam egzaminui. Kadangi neturėjau galimybės važinėti su „M“ raide, padedant artimiesiems, jaučiau, kad gerokai trūksta įgūdžių. Prieš Regitros praktinį egzaminą pasiėmiau dar keletą papildomų važiavimų, tiesa, pas kitą instruktorių. Regitroje egzamino neišlaikiau. Tikrai nenuostabu, nebuvau gera vairuotoja. Tačiau ėjau vėl ir vėl, prieš kiekvieną bandymą pirkdama pamokas vis pas kitą instruktorių. Išbandžiau kokius 6-7. Taip, tarp jų buvo tikrai gerų mokytojų, tačiau kiekvienam iš jų dar taaaaaaip toli iki Editos, kad žodžiais net nemoku apsakyti. Patikėkite, po tiek pamokų, bandymų ir nusivylimų, puikiai gebu atskirti gerus specialistus. Dabar man pačiai sunku tuo patikėti, bet ateidama pas Editą, Regitroje praktinį egzaminą laikiau 9 kartus. Tiek kartų man nepasisekė. Po kokio trečio karto viduje pasidaviau ir kiekvienas bandymas man buvo tarsi dar viena nusipirkta vairavimo pamoka. Atsisėsdama prie vairo matydavau tik vieną dalyką – kaip ir vėl neišlaikau ir einu registruotis toliau – o gal pavyks… Beveik praradau viltį, sakiau sau, kad kada nors išsilaikysiu, bet ne dabar. Ir taip, po trijų metų, matyt atėjo laikas. Baigusi universitetą turėjau laisvesnę vasarą, todėl artimo žmogaus paspausta, sutikau nueiti pas Editą. Man tai padaryti psichologiškai buvo be galo sunku, jaučiausi beviltiška. Pirmą kartą pas Editą užsukau tik pasikalbėti. Po kelių minučių jau žinojau, kad ji yra tai, ko aš taip ilgai ieškojau. Pradėjau viską nuo pradžių, teoriją išsilaikiau gana greitai, taip pat greitai pradėjau važinėti. Iš pradžių sekėsi sunkokai, tačiau kiekviena pamoka buvo tokia naudinga, kad su nekantrumu laukdavau kitos, jaučiau kaip tobulėju. Edita vienas nuostabiausių mano sutiktų žmonių – stipri, savimi pasitikinti moteris, tikra įkvėpėja ir nuostabi pašnekovė. Kiekvieną pamoką ji taip nuoširdžiai dirbo, mokė ne tik gerai vairuoti, bet ir pasitikėti savo jėgomis, suprasti, kokios yra giliai įsišaknijusios klaidos ir perlipti per save, kad jas įveikčiau. Kaip man to reikėjo! Mokyklinį egzaminą išlaikiau iš pirmo karto, dešimtukui. Ir žinau, kad buvau jo verta. Po savaitės manęs laukė Regitra. Sugrįžo visi skaudūs prisiminimai ir nusivylimai. Tačiau visą laiką stengiausi galvoti apie visą žinių bagažą, kurį man davė Edita. Ji išmokė mane nusiraminti, vairuoti be streso ir įtikino, jog man pavyks. Dar iki dabar sunku patikėti, kad tą lietingą spalio Šeštadienį iš pirmo karto po mokymosi pas Editą, Regitroje išlaikiau egzaminą. Tai man reiškia TIEK daug, kad vien ačiū neužtenka. Edita man padėjo atgauti meilę vairavimui, pasitikėjimą. Nei vienam iš ankščiau rekomenduotų instruktorių to padaryti nepavyko. Ji išpildė mano svajonę – po tokios skaudžios patirties drąsiai galiu sakyti, kad vairavimas man tapo ne tikslu, o tikrai svajone. Tikrai žinau, kad tokių istorijų kaip mano – ne viena ir ne dvi. Būsimiems vairuotojams noriu palinkėti tik vieno dalyko – mokytis vairuoti pas Editą. Ir viskas bus gerai! Tikrai tikrai 🙂 dar kartą begalinis ir pats nuoširdžiausias AČIŪ!