Tikrai kokybiškos ir naudingos pamokos. Be streso ir įtampos. Smagu, kad akcentuojamos ir analizuojamos ne vien egzamino metu sutiktos situacijos, bet ir gyvenimiškos. Labai dėkoju instruktorei Birutei !

Ačiū vairavimo mokyklai ir nuostabiai instruktorei Birutei! Praktikos egzaminas išlaikytas iš pirmo karto ir įgytas pasitikėjimas savimi vairuoti. Pamokos be streso, praktiškos ir akcentuotos ne tik į pasiruošimą egzaminui, bet ir į įgūdžius, padėsiančius vairuoti saugiai, ekologiškai ir be jokio nerimo.

Dvejus metus truko mano mokymasis vairuoti: išbandytos įvairios vairavimo mokyklos, įvairūs instruktoriai, tačiau gero rezultato nebuvo ir praktinio vairavimo egzaminų vis neišlaikydavau. Apėmė beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmai, atrodė, kad vairuot niekad ir neišmoksiu. Tačiau pasiduoti nenorėjau ir kaip dabar džiaugiuosi, kad laimingo atsitiktinumo dėka praktikuotis vairuoti pradėjau su Edita. Jos dėka supratau, kad ne aš beviltiška, kad buvę instruktoriai ne kažką ir išmokė; atgavau pasitikėjimą savo jėgomis, nes sulaukiau daug palaikymo. Svarbiausia, kad grįžo noras vairuoti, nes Editos dėka perpratau daug naujų dalykų, kurių anksčiau besimokydama net nebuvau girdėjusi. Taigi po keliolikos pamokų su Edita aš pagaliau išlaikiau praktinį vairavimo egzaminą! Jei išlaikiau aš, tai išlaikysit ir Jūs, jei tik nesustosit pusiaukelėj, įdėsit daug pastangų ir laiko! Visiems linkiu sėkmės!

Labai noriu padėkoti instruktorei Mildai, kurios dėka ne tik išlaikiau egzaminą Regitroje, bet taip pradėjau kitaip žiūrėti į vairavimą(pradėjau nebebijoti). Be galo kantri instruktorė, viską paaiškina labai išsamiai ir aiškiai, net menkiausią smulkmeną. Didžiulė motyvacija ir palaikymas iš instruktorė pusės. Didelis ačiū Jums!

Mano vairavimo kelionė prasidėjo google paieškoje suvedus frazę „vairavimo mokykla beviltiškiems’, o dabar rašau atsiliepimą iš savo automobilio ir jame jau galiu netik pasėdėti, o ir pavažinėti viena. Galvoje gyveno „Aš negaliu““Yra žmonių, kurie niekad nevairuoja, gal aš viena iš jų““Eismas toks aktyvus ir baisus,tai ne man“. Gerai , kad mokykloje sutikau Editą, kuri pamažu , po vieną, šias mintis netik išgyvendino, bet dar ir vairavimo įgūdžių išmokė. Ir taip eismas yra aktyvus, ir baisu kartais būna, bet jei laikausi Editos man įkaltų taisyklių – pavyksta.
Keletas patarimų/pastebėjimų tiems ir toms , kurios skaito atsiliepimus ir dar tiks svarsto – Nesvarstyk, užsirašyk, pasiruošk dirbti su savimi ir automobiliu. Atėjęs į vairavimo pamoką joje dalyvauk – vairuok, kalbėk. Dairykis, eisme esi ne vienas, stenkis tapti jo dalimi, o ne svetimkūniu. Nesimokyk mintinai – kitą pamoką važiuosi per tą patį žiedą ir sugrybausi. Mąstyk, planuok, vykdyk. Atpalaiduok rankas, be jų nepasuksi vairo. Nebijok, sulėtink greitį, spėsi sugalvoti ką daryti. Ir svarbiausia – negalvok, ką apie tave galvoja kiti, mėgaukis , kad važiuoji mokomąjame automobilyje su instruktorium, kuris yra tavo antros akys, ausys, kojos ir rankos. Pasitikėk žmogumi, kuris sėdi tau iš dešinės.
Šiomis taisyklėmis vadovaujuosi ir dabar. Bet turbūt svarbiausia iš jų – nenuleisk rankų. Stebuklas nebūtinas, būtinas rezultatas – ne visi išlaiko egzaminą iš pirmo karto, ir aš neišlaikiau, bet instruktorė Edita neleido man savimi abejoti. Niekad negalvojau, kad taip pasakysiu, bet pasiilgstu vairavimo pamokų. Linkiu, gero kelio visiems ir visoms, jei gatvėmis važiuoju aš – tai ir jus galit. Edita, ačiū, didelis didelis ir platus kaip Karaliaus mindaugo prospektas. Linkėjimai.