Didžiausias ačiū instruktorei Birutei,kuri ne tik puiki instruktorė,bet ir gera psichologė ir pedagogė. Ačiū,kad įkvėpėte pasitikėjimo,išmokėte ne tik vairuoti,bet ir tolerancijos kelyje. Tai INSTRUKTORĖ iš didžiosios raidės

Noriu pasidžiaugti išlaikytu egzaminu. Man pasisekė,kad turėjau pačią geriausią instruktorę Birutę,kuri nuo pirmųjų vairavimo pamokų mane drasino ir palaikė,tai ne tik puiki instruktorė,bet ir gera psichologė.

Atėjau į šitą mokyklą po viso kurso ARV, 4 neišlaikytų praktikos egzaminų Regitroje ir pusės metų pertraukos nuo vairavimo (sutrukdė mainų programa užsienyje). Po tokių nesėkmių išsilaikyti teises ir ilgos pertraukos jaučiausi beviltiškai, netikėjau savim, ir tęsiau tik dėl to, kad “reikia”, nes teorijos galiojimas jau netrukus turėjo baigtis.

Labai bijojau vėl sėsti prie vairo, nes buvęs instruktorius ARV labiau sutraumavo, nei padėjo drąsiai vairuoti, kalė į galvą, kad bailus vairuotojas nėra geras vairuotojas, tad turiu “tiesiog nebijoti” (o kaip tiesiog nebijoti?) ir pykdavo už kiekvieną klaidą, tad su tokiom nuotaikom norėjau tiesiog pasiduoti arba bandyti pereiti prie automatinės pavarų dėžės, nes galvojau, kad mechaninė pavarų dėžė ar net vairavimas apskritai tiesiog yra ne tokiam jautriam žmogui kaip aš. Visgi, pradėjus mokytis pas instruktorę Mildą, mano supratimas apie vairavimą apsivertė aukštyn kojomis. Jau antro vairavimo metu kojos nebedrebėjo ir drąsiai vairavau. Nežinau kaip, bet Milda sugebėjo padėti man susidraugauti su savo baimėmis, išsklaidyti nepasitikėjimus savimi, nerimą ir blogus įpročius, ir per 11 vairavimų pastatė mane ant kojų. Ji pastebėdavo visas smulkiausias detales, kurios man trukdydavo geriau vairuoti ir priimti geresnius sprendimus, bei pastatė itin stiprų pagrindą man drąsiai vairuoti, o dabar jau džiaugtis išlaikytu egzaminu, po pertraukos ir jos pamokų iš antro karto (kaip tik prieš baigiantis teorijos egzamino galiojimui!). Didžiulis AČIŪ Mildai, kad tikėjo manim ir ne tik išmokė tvirtų vairavimo įgūdžių tiek reikalingų egzaminui, tiek realiam gyvenuimui, bet ir padėjo man atsigauti psichologiškai bei nebijoti nei egzamino, nei egzaminuotojų, nei naujųjų Regitros automobilių. Pradėjau mokytis vairuoti, nes “reikia”, bet po Mildos pamokų vairavimas tapo “noriu”.

Ačiū, kad atkočiojot mane, ir buvot būtent tokia mokytoja, kokios man ir reikėjo. Jūs turit mokymo dovaną ❤️

Pirmas mano bandymas iš profesionalios keleivės į vairuotoją įvyko 2017 m. Su mintim, kad vairuoti noriu viską (automatą ir mechaninę) pastūmėjo rinktis mechaninę pavarų dėžę, nes na juk, o kas bus „jei reiks vyrą į ligoninę ištikus širdies smūgiui teks vešti, o namie tik „mechanas““.
Tuokart pakeičiau 3 vairavimo instruktorius ir 4 kartus laikiau vairavimo praktikos egzaminą Regitroje.
Nesėkmingai.
Vienas iš instruktorių buvo pasėjęs sėklą mano galvoje, jog yra tie kam lengva vairuoti ir yra 1% „nemokytinų“, susiprask pati kur papuoli. (Net nebepamenu ar Tau šitą pasakojau, Edita). Kad ir kiek turėjau ryžto tada, visgi ta sėkla sužėlė ir išsikerojo. Viską numečiau.
Pinigų nebuvo man gaila. Trečiaisiais metais po nesėkmės, pasidarė gaila savęs, jog pasidaviau, kažkokiam žmogui ir jo neadekvačiai minčiai, o jis manęs tikriausiai nė neatsimena, nors mano gyvenime įspaudą paliko itin ryškų. Nusprendžiau grįšti ir užbaigti šitą ratą.
Susiradau Editos FB profilį ir telefono numerį, per kažkurią grupę Facebook platformoje, vienoje iš grupių, kur karts nuo karto ateidavau paskaityti žmonių istorijų, bandyti įsikvėpti sugrįšti ir atrasti tą „stebuklingą“ instruktorių, kuris man padės.

Paskambinti Editai užtrukau beveik 2 metus. Dar tiek laiko marinavau save baimėje, nepasitikėjime ir man tiesiog buvo gėda, liūdna, gaila, net nebežinau iš tikro. Dabar atrodo kvaila, bet tos emocijos ir mintys buvo juodos ir stabdė nuo veiksmo. Ką tiksliai žinojau, tai, jog negrįšiu prie mechaninės pavarų dėžės.

Kai galiausiai 2022 metų lapkritį paskambinau Editai viskas apsivertė. Į pirmą susitikimą pasikalbėti apie mokymąsi vairuoti automatinę pavarų dėžę turintį automobolį (tada aš taip maniau) atėjau su milžiniška baime, galvojau, kad apsivemsiu iš jaudulio. O kai Edita kaip niekur nieko sako „Tai gerai, sėsk už vairo važiuojam pasižiūrėsim kaip sekasi“ norėjau apsiverkti ir pabėgti.

Rašau dabar gal net atviriau nei kada gyvai pasakojau.

Atsimenu, labai ramiai, su supratimu ir lengvu balso tonu išvažiavom į Karaliaus Mindaugo gatvę ir nulėkėm į Šančius. Noras pabėgti iš automobilio mažėjo, ramiai važiuojant tiesia gatve ir kalbantis apie vairavimą.

Taip prasidėjo mano kelionė į vairavimo įgūdžių ir pačio mąstymo, supratimo apie vairavimą keitimas. Nes praktiniai įgūdžiai vis gerėjo, su tam tikrais atkryčiais, bet mano atveju labiausiai dirbom su pasitikėjimu savimi ir savo sprendimais už vairo, saugant aplinkinius eismo dalyvius, bet tuo pat jaučiantis tvirtai ir išdidžiai už vairo.

Reziume.
Po berods 15-16 pamokų per nepilnus 3 mėnesius, tiesa, iš antro karto sėkmingai išlaikius praktinį vairavimą Regitroje, laikau teises savo rankose. Buvau porą kart trumpai atsitraukusi nuo pamokų dėl kelionių ar atostogų, bet kas kart po jų man norėdavosi grįšti ir tęsti savo vairavimo pamokas toliau. Į automobilį jau sėsdavau su džiaugsmu ir noru pabandyti kažką naujo, sunkesnio, tai ko nemoku. Analizuodavau savo klaidas namie mintyse, nes neturėjau kaip praktiškai bandytis apart pamokų su Edita. Būdavo žinoma, ir kai mane vargino kai nesiseka vis kažkuris manevras, lyg ir sunkė tai jėgas, bet neleidau sau pasiduoti ir tikėjau, jog man pavyks.

Labai džiaugiuosi pasirinkusi nugalėti savo baimę ir sutikusi Editą. Iš jos išmokau ne tik automobilio valdymo meno, bet ir pasisėmiau išdidumo, pasitikėjimo savo jėgomis ir sprendimais, bei neklausyti ką sako kiti, o jausti ko noriu aš pati. Taip, Edita yra reikli, bet ji sugebėjo per tą reiklumą ištraukti į dienos šviesą tai, ką buvau savyje užgniaužusi ir visa tai įvyko per paprasčiausią mokymąsi vairuoti.

Ačiū Edita, turite dovaną, linkiu ateityje ne tik mokyti mus, baimės kamuolius, bet rengti mokymus kitiems instruktoriams, perduoti savo patirtį, reabilituoti mokymąsi vairuoti iš traumuojančios į išlaisvinančią patirtį.

Pati vairavimo pradžia buvo panaši, kaip didžiosios daugumos nepasiruošusių, jaunų žmonių, kurie nori rezultato čia ir dabar. Ir visa tai vyko prieš 7 metus, žinoma nepavykus- mokslas buvo mestas į šoną. Neseniai grįžus motyvacijai ir norui mokytis nusprendžiau susiimti ir ieškojau naujo mokytojo. Aplinkybių dėka radau puikią instruktorę Editą. Buvo visko, kuomet tiki ir tikiesi, kad viską darai gerai, tačiau mokytoja taip taktiškai ir draugiškai geba “nuleisti ant žemės” , kad iš kelių žodžių suvoki, kad mano žinių bagažas dar kupinas tuščios vietos. Pagrindinėms klaidoms skiriamas didelis dėmesys ir ne bėda, kad tą patį reikia kartoti iš eilės net ir -nioliką kartų. Neįgyvendinusi egzamino iš pirmo karto nusprendžiau, kad norėčiau nešališkos nuomonės iš šalies ir kreipiausi papildomai pamokai pas Rolandą. Kantrybė ir noras išaiškinti paprastą ir sudėtingą situaciją “buitiniais” ir visiems suprantamais žodžiais- 🥇Esu nuoširdžiai dėkinga abiems, nes be jų- tikrai nebūtų tokio ganėtinai greito ir gero rezultato. ❤