Mano pažintis su instruktore Edita ir pačia mokykla prasidėjo visiškai atsitiktinai. Nors sako, kad atsitiktinumų nebūna. Tai veikiau likimas. Taigi, paskambinau beveik springdama nuo ašarų, pykdama ant savęs už tai, neva nesugebu daryti tai, ką daro visi – vairuoti. Tuo metu buvau nusivylusi tuometine vairavimo mokykla, instruktoriumi ir neišlaikytu mokykliniu vairavimo egzaminu. Ketinau pasiduoti po pirmos nesėkmės ir viską mesti, visgi kažkas paskatino surinkti numerį ir pabandyti dar kartą – nuo nulio. Argi nesakiau, kad tai likimas? Pirmas susitikimas su mokyklos direktore ir instruktore Edita įkvėpė manyje naujos jėgos, suteikė vilties ir po truputį ugdė motyvaciją ir pasitikėjimą savimi vairuojant. Visa tai atvedė prie pergalės – mano gebėjimai „Regitroje“ buvo įvertinti aukščiausiais vertinimais iš pirmo karto. Ir už visą tai esu ir būsiu dėkinga Editai. Būtent ji prisiima globoti tuos sužeistuosius „ligoniukus“ ir pasiryžta gydyti nepagrįstą baimę vairuoti, taisyti kitų perduotas klaidas ir padaryti vairavimą mėgstamą. Aš niekada nemaniau, kad man gali patikti vairuoti! Taigi, tik geriausių atsiliepimų ir didžiausios sėkmės šiai mokyklai, linkiu ir toliau nenustoti mylėti savo darbo. Ačiū!